Anot specialistų, ateityje, kurioje klimato kaitos ir aplinkos katastrofos tikimybė vis labiau tikėtina, tvarumas tampa vienu svarbiausiu dalykų, kurio vartotojai ieško išleisdami pinigus. Aktualios čia tampa ne tik pačios prekės ar paslaugos savybės, tačiau ir tai, kaip ir kokioje pakuotėje jūsų užsakymas pasiekia namų slenkstį.
2021 m. lapkritį, rinkos ir vartotojų duomenų analizės platforma Statista publikavo tyrimą, kuriame respondentams iš 12 Europos valstybių uždavė paprastą klausimą – ar sutiktumėte mokėti 3 Eur papildomai už prekės pristatymą, jei šis būtų tvaresnis? Labiausiai tam pasiruošę pasirodė ispanai (35 %, atsakė teigiamai) bei vokiečiai (32 % teigiamų atsakymų), mažiausiai – lenkai bei suomiai (16 %). Panašus tyrimas buvo atliktas ir Jungtinėje Karalystėje – apklaustųjų buvo pasiteirauta, ar jie sutiktų papildomai mokėti už tvaresnį pristatymą (neapibrėžiant kaštų dydžio) – 19 % atsakė, kad besąlygiškai taip, tačiau net 44 % – jog tai priklausytų nuo mokesčio dydžio.
Taigi, mokėti už švaresnį ir gamtai draugiškesnį pristatymą pasiruošusių klientų tikrai yra. O ką reikėtų daryti verslams, kad pristatymas būtų tvaresnis? Ekspertai turi keli patarimus.
JAV aplinkosaugos agentūros duomenimis, pakuočių atliekos sudaro apie 30 % visų Jungtinių Valstijų metinių atliekų. Ypatingą susirūpinimą kelia plastikinės pakuotės, kurios, kaip skelbia svetainė Plastic oceans, sudaro daugiau nei 40 % viso pasaulyje sunaudojamo plastiko. Kadangi plastikas yra labai universalus ir sąlyginai pigus, jo naudojimas visoje prekių tiekimo ir pristatymo grandinėje, siekiant apsaugoti gaminius, dažnai yra perteklinis. Dauguma internetu įsigytų prekių pakuočių užpildytos burbuline plėvele, plastikiniais „riešutais“, pagalvėlėmis ir pan. Tačiau iš 34,5 milijono tonų plastiko atliekų, susidarančių kiekvienais metais, tik 8,7 % yra perdirbamos.
Tinklaraštyje jau rašėme, kaip į savo prekių bei siuntinių pakavimą įnešti tvarumo. Priminsime jums svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis pakavimo medžiagas.
Pakuotės laikomos gamtai draugiškomis (ang. eco friendly), jeigu irdamos neskleidžia kenksmingų medžiagų, yra pagamintos naudojant tik netaršias technologijas bei atsinaujinančią energiją. Taip pat pakuotė negali būti itin brangi bei turi būti perdirbama.
Pakuotėse reikėtų vengti perteklinio plastiko, kartono ir poliesterio vartojimo. Šios medžiagos tiek gamybos, tiek irimo metu itin teršia aplinką, yra labai lėtai, jas sudėtinga perdirbti (pvz. nors kartonas – lengvai perdirbamas, tačiau gamybai reikalinga kenksminga gamtai medienos pluošto išeiga, o irdamas šis išskiria aplinką nuodijantį metaną).
Rinkitės tvaresnes alternatyvas. Plastiką keiskite greičiau suyrančiu bioplastiku, ieškokite perdirbtų ar augalinės kilmės audinių. Svarbiausia – stenkitės, jog medžiagos būtų biologiškai skaidžios (greičiau suirtų) bei irdamos nepaliktų gamtai kenksmingo pėdsako.
Net ir pasirinkę tinkamas medžiagas pakavimui, vis tiek galite susidurti su nereikalingu resursų švaistymu. Verslai, ypač veiklos pradžioje, nori žmones džiuginti ne tik prekėmis, bet ir įpakavimu, todėl daiktai nugula į dideles dėžes, kelis plastikinius maišelius, papildomai naudojami kaspinai, maišeliai ir pan. Žinoma, dėmesį įpakavimo estetikai reikia skirti, tačiau tai galima daryti ir tvaresniu būdu.
Vienas svarbiausių patarimų – pakuotė turi atitikti siunčiamo daikto dydį. Pasirinkus optimalią pakuotę, viena nauda iškart akivaizdi – kuo mažesnė pakuotė, tuo mažiau medžiagų sunaudojama jos pagaminimui. Mažesnė dėžutė ar maišelis taip pat pareikalaus mažesnio papildomų medžiagų (pvz. burbulinės plėvelės, suyrančių granulių ir pan.) kiekio. Galiausiai, mažų siuntų pristatymas kainuoja mažiau (lyginant su didelėmis pakuotėmis) ir pristatymo metu palieka mažesnį anglies dvideginio pėdsaką.
Greitas siuntinio pristatymas labai džiugina klientus, tačiau nėra geriausias pasirinkimas planetai. Pirmiausia – greitinant pristatymą retai kada galima apjungti užsakymus. Pvz. užuot išsiuntę visus užsakymus darbo dienos pabaigoje, kurjerius greitesniam pristatymui kviečiate kas valandą. Arba vietoj 50 siuntų, pristatytų į paštomatus, kiekvieno kliento užsakymas keliauja nuo įmonės iki užsakovo durų. Kai reikalingas greitas tarptautinis (o didesnių šalių atveju – valstybės viduje gavėjas ir išsiuntimo vieta yra nutolę vieni nuo kitų tūkstančius kilometrų) pristatymas, dažnai atsisukama į oro transportą. Tačiau įprastai, kaip skaičiuoja Time for change ekspertai, oro transportas vieno nuvykto kilometro metu išmeta 8 kartus daugiau anglies dvideginio, lyginant su sunkvežimiais.
Tad ar tikrai visada reikia itin greito pristatymo? Didinkite savo vartotojų sąmoningumą ir renkantis pristatymo būdą informuokite apie šio paliekamą anglies dvideginio pėdsaką. Praneškite, jog lėtesnis pristatymas arba produkto pristatymas į paštomatą yra gamtai draugiškesnis.
Galiausiai, kiekvienas verslas gali pasirinkti pristatymo partnerius, kurie investuoja į gamtai draugiškesnį siuntimą (tiek greitą, tiek įprastą). Pvz. DPD Lietuva 2021 m. rudenį į gatves išlydėjo 60 elektromobilių. Venipak investavo 4 mln. eurų į paštomatų tinklo plėtrą (pristatymas į paštomatą sutrumpina siuntos kelionę, kiekvienas siuntinys nebeprivalo būti pristatytas iki kliento durų slenksčio). Omniva reguliariai investuoja tiek į automobilių parko, tiek į paštomatų tinklo plėtrą. Reikėtų atskiros publikacijos visoms iniciatyvoms įvardinti.
Sakykime, kai kurių pakuočių atsisakyti arba jų pakeisti tvaresnėmis šiuo metu neturite galimybės. Ar susimąstėte, kaip savo pakuotes galite prikelti antram gyvenimui? Pavyzdžiui, prekybos tinklo IKI rinkodaros skyrius gerokai pasuko galvas ir pirmą kartą 2021 m. prieš didžiąsias šventes pristatė specialiai margintus pirkinių krepšius, kuriuos galima panaudoti vietoj dovanų pakavimo popieriaus.
Siekdami diegti savo vartotojams tvarumo idėjas, padėkite jiems panaudoti pakuotes. Pvz., jeigu siunčiate produktus stiklinėje taroje, galbūt sunaudojus produktą talpą galima panaudoti kaip vazą ar žvakidę? O galbūt jūsų naudojamų pakavimo dėžučių viduje slepiasi smagios iliustracijos, kurias spalvinimui gali naudoti mažieji? Gal skardinė – puiki alternatyva vazonui? Atraskite kūrybingiausius ir tvariausius būdus, o prie siuntų pridėkite mažą instrukciją, kaip kliento namuose pakuotė gali atrasti savo vietą ir būti naudinga.
LR Aplinkos ministerija 2022 m. kovą skelbė, jog Lietuvoje visas namų ūkyje susidarančias atliekas rūšiuoja apie 60 % apklaustųjų. Skaičius džiuginantis, tačiau ir atskleidžia, kad nemažas procentas vis dar nesivargina atskirti atliekų pagal rūšis. Nerūšiuojančių ar rūšiuojančių tik dalį šiukšlių klausta, ko stinga, kad jie pradėtų tinkamai tvarkyti susidarančias atliekas. Dažniausiai šie nurodė, kad reikėtų daugiau atliekų rūšiavimo konteinerių – 58 %.
Žinoma, kiekvienas verslas nepasirūpins, jog klientų kiemuose išdygtų rūšiavimui skirti konteineriai, tačiau galite padėti surinkdami konkrečiai jūsų verslo sukurtas atliekas. Šiuo keliu jau pasuko įvairūs prekių ženklai, pvz. L‘Occitane, Uoga uoga mainais į nuolaidą prekėms kviečia atnešti panaudotų grožių prekių pakuotes, tarptautinė drabužių kompanija H&M siūlo klientams atnešti suplyšusius ir dėvėjimui nebetinkamus drabužius.
Pristatymas dažnai apima ne tik prekės judėjimą iš verslo klientui, bet ir atvirkščiai. Kai prekė yra netinkama, nuvilia jos kokybė arba tiesiog prašauta renkantis produktą, šis vienu ar kitu būdu turi sugrįžti pardavėjui. Žinoma, smagu, kai yra galimybė netikusią prekę pačiam atnešti į parduotuvę (nors ir šiuo atveju dažnai reikia naudoti kurą automobiliui), tačiau kartais siuntinys turi vėl iš naujo pereiti visą pristatymo procesą su pervežimais į/iš siuntų rūšiavimo centrų ir pan. Kiekviena tokia nereikalinga siuntinio kelionė – žingsnis atgal tvarume.
Primename, kad neseniai tinklaraštyje dalinomės įžvalgomis apie prekių grąžinimo priežastis ir ką daryti, kad grąžinimų versle mažėtų. Gal kelis patarimus pritaikysite ir savo versle?
Kiti įrašai
„Siųsk pigiau“ – išskirtinė įmonė, teikianti pigias siuntų pristatymo paslaugas visoje Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Bendradarbiaudami su geriausią reputaciją turinčiomis ir pasaulyje pripažintomis kurjerių kompanijomis, tokiomis kaip DHL, TNT, DPD, FEDEX, LP EXPRESS, VENIPAK, ITELLA, GLS, OMNIVA, SST ir DEUTSCHE POST, siuntų tarnyba „Siųsk pigiau“ gali padėti išsiųsti siuntą į daugiau nei 220 pasaulio šalių.
„Siųsk pigiau“ partneriai - greitieji kurjeriai, kurie Jūsų siuntas pristatys patikimai nuo durų iki durų, todėl Jūsų siuntiniai visada bus saugūs. Skaičiuokite ir gaukite geriausius siuntos kainos pasiūlymus, kurie neabejotinai atitiks tiek Jūsų individualius, tiek Jūsų įmonės siuntų siuntimo poreikius bei biudžetą.
