Drabužių perpardavimo rinka pandeminiu metu tiesiog suklestėjo. 2022-ųjų gegužės pradžioje statistikos portale Statista pasirodė atnaujinta informacija, kurioje skelbiama, jog dėvėtų (ang. second hand) drabužių rinkos vertė visame pasaulyje 2025 m. gali siekti net 77 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui – 2020 m. ši rinka buvo įvertinta 27 mlrd. dolerių.
Viena pagrindinių tokio bumo priežasčių, anot ekspertų, yra augantis visuomenės sąmoningumas tvarumo (ang. sustainability) aspektu. Dėl blogėjančios ekologinės situacijos (plonėjantis ozono sluoksnis, kylanti temperatūra, dažnėjančios stichinės nelaimės ir t.t.) tvarumo klausimas keliamas- įvairiose pramonės šakose, ir mada nėra išimtis. Reaguodama į pasaulinę situaciją, mados industrija pamažu vystosi, nes žmonės vis labiau rūpinasi aplinka, ieško būdų, kaip išlikti stilingais nekenkiant aplinkai. Statista duomenys rodo, kad 2018 m. tvarią madą palaikė 49 % pasaulio 18–24 metų vartotojų ir šis procentas turėtų tik augti.
Drabužių reikia visiems, tad paklausa didelė, gamyba – neišvengiama, tad kodėl drabužių industrija yra laikoma netvaria? Niuansų yra daug. Pvz., Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa (ang. UNEP) pasidalijo informacija, jog maždaug 60 % visų drabužių yra pagaminti iš sintetinių medžiagų, tokių kaip poliesteris, nailonas, akrilas ir pan. Šie pluoštai nedideliais kiekiais, bet visapusiškai prisideda prie vandenyno teršimo plastiku – iš audinių su kiekvienu plovimu išplaukia mikro dalelės, teršiančios vandenį. Tai pat šis JT padalinys pastebėjo, jog mados pramonė yra atsakinga už apytiksliai 8–10 % žmonijos išmetamo anglies dioksido kiekio – daugiau nei visi tarptautiniai skrydžiai ir jūrų laivyba sudėjus kartu.
Žinoma, akivaizdus problemos sprendimas – rinktis tik tvarių medžiagų drabužius, tačiau tai ne visuomet įmanoma. Visoms priežastims įvardinti reikėtų atskiro tinklaraščio įrašo. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vieną dalyką tikrai galime padaryti – ieškoti būdų, kaip prailginti drabužio gyvavimo laikotarpį.
Vienas iš būdų, kaip įvairius aprangos elementus atrasti iš naujo – pirkti juos iš antrų rankų. Kokybiški drabužiai įprastai tarnauja ne vienerius metus, o juos nustojama naudoti vien tik dėl to, jog pabodo, reikia kito dydžio ir pan. Tokie drabužiai, atsidūrę interneto platybėse, lengvai atranda savo pirkėją. Viena iš priežasčių – jau minėtas sąmoningumas aplinkosaugos srityje. Rinkos tyrimų ir konsultacijų įmonės Ipsos atliktame tyrime pažymima, jog 52 % apklaustųjų 14-oje pasaulio valstybių nori taisyti savo turimus daiktus, pirkti daiktus su mažesnėmis pakuotėmis arba pirkti dėvėtus drabužius ir prekes tam, kad tausotų aplinką. O tokio sprendimo naudą vaizdžiai aprašo The Second Gand Effect tyrimas, skelbiantis, jog jei visi 2020 m. būtų pirkę ne naują, o dėvėtą drabužį, į aplinką būtų išmesta 5,7 mlrd. tonų mažiau anglies dvideginio. Tai yra toks pat rezultatas, kurį gautume, jei per metus iš kelių pašalintume pusę milijono automobilių.
Tačiau tvarumas – ne vienintelis privalumas. Ekspertai pastebi, jog dėvėti drabužiai taip pat yra pigesni. Kadangi drabužis jau būna atitarnavęs, pardavėjas nesitiki susigrąžinti visos sumokėtos sumos, todėl skelbime įprastai puikuojasi mažesnė, nei rinkos, kaina.
Faktą, jog dėvėtų drabužių paklausa (o kartu – ir pasiūla) yra didelė, įrodo ir pirmasis lietuviškas vienaragis. 2008 m. Justo Janausko ir Mildos Mitkutės įkurta kompanija „Mano drabužiai“, kurios tikslas – kad iš rankų į rankas keliaujantys drabužiai taptų pirmu pasirinkimu visame pasaulyje. Praėjus 14 metų, šiandien šią kampaniją žinome kaip Vinted, kurios vertė 2021 m. gegužės duomenimis siekia 3,5 mlrd. Eur., ir kuri vienija per 50 mln. narių Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Liuksemburge, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir JAV.
Kai kalbame apie drabužius, pasitaiko ir kitas aspektas – kartais drabužio mums reikia vos vieną kartą. Dažniausiai tai proginiai drabužiai: įvairios suknelės, paltai, kostiumai. Specialistai akcentuoja ir kitą niuansą. Pasaulyje, kuriame socialiniuose tinkluose žmonės kuria savo įvaizdį, didėjantis spaudimas nedėvėti tos pačios aprangos du kartus itin padidino atliekų kiekį. Ribotą biudžetą turintys žmonės įprastai negali sau leisti įpirkti prabangių drabužių, tad nuoma yra puiki alternatyva.
Kitaip nei dėvėtų drabužių rinka, nuomos sektorius yra mažesnis. Statista duomenimis, 2021 m. jis buvo vertas 4,66 mlrd. JAV dolerių, ir iki 2026 m. šis skaičius gali kone padvigubėti.
Ar nuoma tikrai yra aplinkosaugos problemų sprendimas? Ekspertai nesutaria, ir tokiame pasirinkime randa tiek privalumų, tiek trūkumų. Viena vertus, drabužių nuomos galimybė tikrai mažina švaistymą ir aprangos detalė, mums pasitarnavusi vieną ar kelis kartus, nekeliauja į šiukšlinę. Plačiai išvystas nuomos sektorius gali sumažinti ir drabužių perprodukciją – fenomeną, kai drabužių yra pagamina daugiau, nei sunešiojama. Skandalingas pavyzdys – 2018 m. britų kampanija Burberry sudegino neparduotus sezono drabužius, kurių vertė siekė beveik 30 mln. svarų sterlingų, siekdami išvengti vagystės bei perpardavinėjimo mažomis kainomis atvejų. Drabužių nuomos šalininkai pažymi, jog būtent jų sektorius ir galėtų būti į kolekcijas nepatekusių ar neparduotų drabužių realizavimo niša.
Sektoriaus oponentai turi savo argumentus. Pirmiausia, drabužiai reikalauja valymo. Žmonės, besinuomojantys drabužius, tikisi, kad jie atvyks nepriekaištingos būklės, todėl kiekvienas daiktas po nuomos valomas, dažniausiai – cheminiu būdu. Nors daugelis cheminio valymo įmonių vengia kenksmingų tirpiklių, didelis vandens ir energijos kiekis, reikalingas valymui, turi didesnį poveikį aplinkai, lyginant su reguliariu drabužių skalbimu. Kita svarbi dedamoji – siuntimas ir pakavimas. Abu šie aspektai palieka savo anglies dvideginio pėdsaką ir jeigu įprastai produktas vežamas ir pakuojamas vieną kartą, čia tas pats daiktas gali būti gabenamas ir 10-20 kartų.
Nors įprasta drabužių nuoma užsiimti įmonėms, į sektorių gali žengti ir kiekvienas iš mūsų. Niša – pirmoji tarpasmeninės prabangių drabužių nuomos programėlė By Rotation. Čia vartotojai yra kviečiami nuomoti ir nuomotis drabužius vieni iš kitų, o aplikacijos kūrėjai tik suteikia technines galimybes (platformą) ir padeda spręsti konfliktines situacijas.
Kiti įrašai
„Siųsk pigiau“ – išskirtinė įmonė, teikianti pigias siuntų pristatymo paslaugas visoje Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Bendradarbiaudami su geriausią reputaciją turinčiomis ir pasaulyje pripažintomis kurjerių kompanijomis, tokiomis kaip DHL, TNT, DPD, FEDEX, LP EXPRESS, VENIPAK, ITELLA, GLS, OMNIVA, SST ir DEUTSCHE POST, siuntų tarnyba „Siųsk pigiau“ gali padėti išsiųsti siuntą į daugiau nei 220 pasaulio šalių.
„Siųsk pigiau“ partneriai - greitieji kurjeriai, kurie Jūsų siuntas pristatys patikimai nuo durų iki durų, todėl Jūsų siuntiniai visada bus saugūs. Skaičiuokite ir gaukite geriausius siuntos kainos pasiūlymus, kurie neabejotinai atitiks tiek Jūsų individualius, tiek Jūsų įmonės siuntų siuntimo poreikius bei biudžetą.
