Jeigu dar prieš keliasdešimt metų buvo įprasta keliauti į parduotuvę ir išsirinkti norimą daiktą, šiandien daug dažniau parduotuvė atkeliauja pas mus. Kompiuterio ar mobiliojo telefono ekranas atstoja vitriną, o mūsų pačių veiksmai, dedantis prekes į krepšelį – pardavėjo-konsultanto pareigas. Augant internetinių parduotuvių populiarumui, didėja ir įvairių pristatymo būdų poreikis. Vienas iš tokių būdų – prekės pristatymas į paštomatą.
Šis pristatymo būdas Lietuvoje jau atrado savo auditoriją. Jeigu prieš 12 m. (2011 m.) „Lietuvos paštas“ tik pradėjo diegti ir testuoti pirmuosius siuntų siuntimo ir gavimo savitarnos terminalus, šiandien paštomatus turi visos didžiosios Lietuvoje veikiančios siuntinių gabenimo paslaugas fiziniams asmenims teikiančios įmonės. Tiesa, svarbu paminėti, kad paštomatų technologija – šio tūkstantmečio išradimas. Pirmieji paštomatai buvo sukurti ir pradėti naudoti Vokietijoje 2001 m.
Paštomatas – stacionarus, daug individualių, užrakinamų skyrelių turintis įrenginys. Veikimo principas yra itin paprastas:
Jeigu abi pusės (tiek siuntėjai, tiek gavėjai) aparatuose nebūtų atradę naudos, ši technologija nebūtų taip išplitusi po visą pasaulį. Ypač ši technologija pasitarnavo mūsų jau minėtoms el. parduotuvėms, siekiant išpildyti klientų lūkesčius ir sutaupyti.
Lankstumas. Pirkėjai dažniausiai nori rasti sprendimą, kuris geriausiai atitiktų jų poreikius. Kuris atsiėmimo punktas yra arčiausiai jo biuro ar namų? Kuris iš jų dirba anksti ryte ir vėlai vakare? Paštomatai leidžia klientui nuspręsti, kur ir kada atsiimti siuntą. Nereikia sukti galvos, ar pristatymo metu klientas bus namuose ar darbe, kuriuo adresu siųsti siuntinį.
Mažinamas nepavykusių pristatymų skaičius. Hipotetinė, tačiau dažnai pasitaikanti situacija: siuntinys turi atkeliauti nurodytu adresu, o klientas kantriai laukia siuntos. Tačiau nutinka gyvenimas ir staiga prisireikia išvykti siuntos nesulaukus. Kurjeriui siuntos pristatyti nepavyksta, o už pakartotiną pristatymą siuntėjui tenka papildomai mokėti. Siuntiniui atsidūrus paštomate, gavėjas turi ilgesnį laiką atsiėmimui. Taip siuntėjai išvengia papildomų mokesčių.
Draugiškiau gamtai. Kaip ir rašėme praėjusiame tinklaraščio įraše, klientai iš siuntėjų jau reikalauja tvaresnių sprendimų. Priešingai nei vežant siuntas į darbovietę ar gyvenamąją vietą, į paštomatą siuntas pristatantiems kurjeriams nereikia keliauti į keliasdešimt skirtingų vietų, todėl reikšmingai sumažinamos kuro sąnaudos, o kartu – ir tarša.
Kad ir kaip norėtųsi, paštomatas nėra sprendimas visiems verslams. Deja, bet paštomatus tenka aplenkti prekybininkams, kurių prekės yra didesnių gabaritų (pvz. dideli baldai, čiužiniai, stambioji buitinė technika ir pan.). Tiesa, nors konkrečius dydžius siuntoms nustato kiekviena pristatymo paslaugas teikianti įmonė, paštomatų langelių dydžiai gali būti suskirstomi į kelias kategorijas (išmatavimai nurodyti apytiksliai).
Kai kurie paštomatai dar siūlo XS skyrelius itin siauroms arba plonoms siuntoms (kur siuntos matmenys neviršija 5 cm x 35 cm x 60 cm). Taip pat stengiamasi girdėti ir klientų lūkesčius, kadangi vis dažniau pasitaiko ir paštomatų, kuriuose įvedami XL skyreliai (čia siuntos matmenys gali siekti ir 70 cm x 35 cm x 60 cm).
Kurjeriai pastebi, jog reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į išmatavimus, bet ir į siuntinio svorį. Į paštomatus dažniausiai draudžiama talpinti daugiau nei 31 kg sveriančias siuntas.
Kiekvienas siuntinys turi būti supakuotas kruopščiai ir tvarkingai, tad ir į paštomatus keliausiančios siuntos – ne išimtis. Žemiau – aspektai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.
Tvirta, tvarkinga pakuotė. Gaji nuomonė, jog prekes geriausia pakuoti į kartotines dėžes, tačiau tai – netiesa. Jeigu daiktui nėra būtina storo kartono apsauga, pakavimui puikiai pasitarnauja ir kurjerinis vokas. Svarbiausia, kad pakuotė atitiktų siunčiamo daikto dydį (nebūtų nei pernelyg didelė, nei per maža), nebūtų išsipūtusi, suplyšusi, būtų sandariai užklijuota. Tinkamai parinkta pakuotė ne tik padės deramai apsaugoti siuntinio turinį, bet ir gali padėti sutaupyti (pvz., pasirinkus mažesnę pakuotę, ją bus galima įdėti į mažesnį paštomato skyrių).
Įspėjančios etiketės. Jeigu siunčiamas daiktas – trapus, jo negalima vartyti ir pan., ant siuntinio privalu šią informaciją pateikti. Dažniausiai tam pasitarnauja įvairūs lipdukai (pvz. rodyklė aukštyn siuntoms, kurių negalima paversti) arba įspėjamoji lipni juosta.
Apsaugokite prekę. Jokie lipdukai ir įspėjimai neapsaugos siuntinio turinio, jeigu tuo nepasirūpins siuntėjas. Dūžtančius, trapius daiktus stenkitės dėti į dėžes vidurį, o tuščią erdvę aplink užpildykite nuo smūgių apsaugoti galinčiomis medžiagomis – oro pagalvėlėmis, kartono intarpais, putų granulėmis, burbuline plėvele ir pan.
Tikslūs ir teisingi kontaktai. Galiausiai, siuntinio kelionėje atsiras nesklandumų ir papildomų laiko sąnaudų, jeigu kurjerių įmonei nepateiksite tikslios kontaktinės informacijos. Dažnai siuntinio pristatymu besirūpinančios bendrovės sugeneruoja dokumentus automatiškai, tereikia užpildyti internetinę formą. Atspausdinkite dokumentus ir juos tvirtai priklijuokite aiškiai matomoje vietoje. Jeigu ant etiketės yra brūkšniniai kodai, neuždenkite jų – jie itin svarbūs kurjeriams!
Kiti įrašai
„Siųsk pigiau“ – išskirtinė įmonė, teikianti pigias siuntų pristatymo paslaugas visoje Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Bendradarbiaudami su geriausią reputaciją turinčiomis ir pasaulyje pripažintomis kurjerių kompanijomis, tokiomis kaip DHL, TNT, DPD, FEDEX, LP EXPRESS, VENIPAK, ITELLA, GLS, OMNIVA, SST ir DEUTSCHE POST, siuntų tarnyba „Siųsk pigiau“ gali padėti išsiųsti siuntą į daugiau nei 220 pasaulio šalių.
„Siųsk pigiau“ partneriai - greitieji kurjeriai, kurie Jūsų siuntas pristatys patikimai nuo durų iki durų, todėl Jūsų siuntiniai visada bus saugūs. Skaičiuokite ir gaukite geriausius siuntos kainos pasiūlymus, kurie neabejotinai atitiks tiek Jūsų individualius, tiek Jūsų įmonės siuntų siuntimo poreikius bei biudžetą.
