Pandeminėmis nuotaikomis gyvename jau beveik du metus. Įpratome dirbti iš namų, žengdami pro duris pasigriebti veido kaukę, o pasivaikščiojimus prekybos centruose vis dažniau keičia virtualūs apsipirkimai. Tai lėmė ir el. komercijos augimą – McKinsey įžvalgos atskleidžia, jog 2020 m. JAV šio sektoriaus plėtra per 3 mėnesius pasiekė tik 2030-iesiems prognozuotą lygį.
Šie pokyčiai itin paveikė visas el. komercijos dedamąsias – verslus, juose dirbančius darbuotojus bei pajamas nešančius klientus. Toliau įraše apžvelgsime, kaip šiems segmentams sekėsi prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių.
Kai 2019 m. pabaigoje pradėjo sklisti informacija apie pirmuosius SARS-COV-2 viruso atvejus, pasaulio reakcija buvo vangi – tik dar vienas virusas, kuris bus sutramdytas po kelių mėnesių. Tačiau praėjus tiems keliems mėnesiams, virusas jau buvo paplitęs ir pasaulis pradėjo tiesiogine prasme užsidarinėti – pradėtas riboti tiek tarpvalstybinis, tiek tarpmiestinis judėjimas, skelbiami karantinai, komendanto valandos.
Prie šių aplinkybių žaibiškai teko adaptuotis ir verslams, kurie iki tol veikė tik fizinėje prekyboje. McKinsley tyrimas parodė, jog per pirmąjį pandemijos pusmetį į el. erdvę persikėlė maždaug 20-30 % verslų.
Kaip pažymi Jungtinių Tautų konferencija prekybos ir vystymo klausimais (ang. United Nations Conference on Trade and Development arba UNCTAD), pirmosiomis pasaulinės pandemijos savaitėmis (2020 m. kovą) šoktelėjo įvairių higienos bei apsaugos prekių (pvz. veido kaukių, respiratorių, vienkartinių pirštinių, dezinfektantų), taip pat ir smulkiosios elektronikos, reikalingos mokymuisi bei darbui iš namų, pardavimai. Būtent šiomis prekėmis prekiaujantys verslai, anot UNCTAD, labiausiai galėjo pasipelnyti pandemijos pradžioje.
Pasaulio sąstingiui tęsiantis, žmonėms buvo reikalingas platesnis prekių asortimentas: maistas ir gėrimai, bakalėjos, namų tobulinimo ir asmens priežiūros produktai. Būtent tada suklestėjo prekių pristatymo į namus verslai (puikus pavyzdys – Maxima grupei priklausanti Barbora, kurios pelnas per pandemiją išaugo kelis kartus). Taip pat pastebėta, jog parduotuvės, neturinčios nieko bendro su pvz. higienos reikmenimis, pradėjo jais prekiauti (pvz. įvairiose drabužių parduotuvėse atsirado galimybė įsigyti daugkartines veido kaukes).
Tyrėjai pastebi, jog būtent deficitas buvo viena iš tų problemų, kuriai ieškota skubaus sprendimo. Klientams reikėjo paaiškinti, jog jų norimų prekių nebus čia ir dabar, nes sutriko daugelio medžiagų tiekimo grandinės. Įtakos tam turėjo susirgę gamybinių fabrikų, uostų, oro uostų darbuotojai, stipriai sumažėjęs komercinių skrydžių srautas. Tarptautinės prekybos bei tiekimo sutrikimai paskatino verslus ieškoti skaitmenizuotų sprendimų (galinčių pakeisti žmogiškąjį faktorių pvz. uostuose).
Dar vienas rebusas, kurį teko spręsti darbdaviams – situacijos, kai kolektyve atsiranda sergančiųjų virusu. Kol nebuvo vakcinų, visiems kontaktą turėjusiems darbuotojams tekdavo izoliuotis bei tirtis dėl ligos. El. komercijos ekspertai pažymi, jog būtent tai paskatino darbdavius dar daugiau dėmesio skirti darbuotojų pakeičiamumui krizės atveju.
Pandemija paskatino ir intensyvesnę verslų komunikaciją socialiniuose tinkluose. Potencialiems klientams turint daugiau laiko naršymui (The Verge skelbia, jog 2020 m. gruodį Facebook turėjo 12 % daugiau aktyvių vartotojų, lyginant su 2019 m. gruodžiu), toks žingsnis gana logiškas. Nors 2020 m. vasarą pasaulis bandė grįžti į įprastą ritmą, verslai puikiai suprato – pandemija taip greitai nesibaigs, ir toliau sistemingai stiprina savo komunikaciją.
Žvelgdami į ateitį el. komercijos specialistai vieningai sutaria – prekiauti vien tik fizinėse parduotuvėse bus nebeįmanoma, o tokių situacijų, kai dėl įvairių force majeure veikla sutrikdoma, gali tik daugėti. Išeitis? El. komercijos plėtra meta realybėje. Trumpai tariant, kiekvienas asmuo galės valdyti savo pseudoportretą (ang. avatar) – piktogramą ar figūrą, reprezentuosiančią jį virtualiame pasaulyje. Kad galėtų valdyti savo avatarą ir sąveikauti su kitais žmonėmis ir įmonėmis internete, asmuo naudos savo virtualiosios realybės (VR) arba papildytosios realybės (AR) įrangą. Žingsnis lik šios, regis, utopinės, idėjos įgyvendinimo buvo žengtas 2021 m. spalio 28 d., kai Facebook paskelbė keičiantys savo pavadinimą į Meta ir pažadėjo investuoti į elektroninės prekybos galimybių virtualiame pasaulyje plėtojimą.
Pirmieji COVID-19 pandemijos sukeltus pokyčius pajuto medicinos įstaigų darbuotojai – staiga jų darbas tapo itin rizikingas ir pavojingas, o ir krūvis išaugo bent kelis kartus. Neilgai trukus nerimo banga nusirito ir per kitus sektorius – ne išimtis ir prekyba. Marsh MCLennan vos prasidėjus pandemijai, 2020 m. kovą, JAV atliko tyrimą, kuriame kalbino įvairių dydžių įmonių darbuotojus. Šis tyrimas parodė, jog susirūpinę dėl viruso poveikio jų asmeniniam gyvenimui yra 91 % respondentų, o dėl įtakos darbui – daugiau nei 40 %.
Siekdami užtikrinti darbuotojų saugumą, verslai, galintys sau tai leisti (pvz. darbo pobūdis nėra susijęs su kontaktiniu klientų aptarnavimu) kolektyvus išsiuntė darbuotis namuose. Minėtasis tyrimas parodė, jog 36 % apklaustųjų jautė nerimą dėl to, kaip toks pokytis paveiks jų asmeninio gyvenimo ir darbo balansą. Nors darbas namuose nestokoja savų privalumų – išvengiama važinėjimo į bei iš darbo, dienoje atsiranda daugiau laiko asmeniniams reikalams, trūkumų taip pat apstu. Pastebėta, jog dirbant iš namų yra sunku susikaupti, palaikyti darbinę aplinką, sunkiau užmegzti ryšius su kolegomis.
Deja, nemenka dalis darbuotojų dirbti iš namų negalėjo ir toliau kasdien kontaktavo su žmonėmis (pvz. maisto prekių bei vaistinių, optikos, veterinarijos prekių parduotuvių pardavėjai-konsultantai, gamybinio sektoriaus darbuotojai). Nors medicinos darbuotojų rizika užsikrėsti visu pandemijos laikotarpiu yra didelė, minėtiems kitų profesijų atstovams nerimo taip pat netrūko. Kaip ir visas pasaulis, šie darbuotojai buvo priversti adaptuotis – išmokta dirbti su apsaugos priemonėmis, gamyboje darbuotojai raginami nesiburti, darbdaviai prisidėjo prie kontaktų ribojimo (pvz. išskirstant pietų pertraukas, sudarant galimybes darbuotojams nesutikti kolegų, dirbančių kituose skyriuose ir/arba pamainose).
Su nuolat besikeičiančiomis gyvenimo aplinkybėmis bei įvairių kasdienybės sferų ribojimais išmoko gyventi ir klientai. Pirmąjį svarbų pokytį, anot UNCTAD, atnešė kartu su virusu atsiradęs nesaugumo jausmas. Dėl apribojimų verslai užsidarinėjo ir bet kurią akimirką galėjai likti be įprastų pajamų – būtent todėl sumažėjo prabangos prekių paklausa. Didesnę dalį pajamų, kaip jau minėta anksčiau, klientai buvo linkę skirti maisto, higienos bei kitoms būtinosioms prekėms. Tiesa, ekspertai pastebi, jog augant imunizacijai, saugumo jausmas sugrįžta ir prabangos prekių pardavėjai gali lengviau atsipūsti – sektoriui prognozuojamas atsigavimas.
Labiau verslus turėtų neraminti tai, jog pandemija pastūmėjo žmones atsisakyti lojalumo konkretiems prekių ženklams. Kaip skelbia McKinsley, trys ketvirtadaliai amerikiečių teigia, kad nuo COVID-19 pandemijos pradžios keitė savo apsipirkimo įpročius. Iš jų maždaug 40 % atsakė pirkę kitų, nei jiems įprasta, prekės ženklų prekes (kalbame apie analogiškus produktus). Panašūs pokyčiai, anot tyrėjų, vyko ir Europoje, o pagrindinė to priežastis – geresnio kainos pasiūlymo paieškos. eMarketer išskyrė, kad dėl kainos kitą prekės ženklą rinkosi 65 %, o dėl to, kad mėgstamas gamintojas nebeturėjo produkto (ang. out of stock) – 51 %.
Karantinų ir griežtų apribojimų laikotarpiu pirkėjai pradėjo kelti aukštesnius reikalavimus prekių pristatymui ir apmokėjimo būdams. Fizinėms parduotuvėms užsidarius, buvo plečiami užsakymų atsiėmimo punktai, ieškoma būdų greičiau pristatyti prekes. Saugumo jausmo buvo ieškoma ir vengiant kontakto, tad daugelis kurjerių pasiūlė „bekontakčio pristatymo“ būdus, kai už gautus siuntinius fiziškai nebereikia padėti parašų – užtenka pasakyti unikalų siuntos PIN kodą. Taip pat klientų patogumui ir saugumo užtikrinimui teko praplėsti atsiskaitymo galimybes – dar daugiau populiarumo sulaukė bekontakčiai atsiskaitymai, o el. parduotuvės pradėjo dažniau siūlyti inovatyvius apmokėjimo būdus (pvz. GooglePay bei ApplePay).
Kiti įrašai
„Siųsk pigiau“ – išskirtinė įmonė, teikianti pigias siuntų pristatymo paslaugas visoje Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Bendradarbiaudami su geriausią reputaciją turinčiomis ir pasaulyje pripažintomis kurjerių kompanijomis, tokiomis kaip DHL, TNT, DPD, FEDEX, LP EXPRESS, VENIPAK, ITELLA, GLS, OMNIVA, SST ir DEUTSCHE POST, siuntų tarnyba „Siųsk pigiau“ gali padėti išsiųsti siuntą į daugiau nei 220 pasaulio šalių.
„Siųsk pigiau“ partneriai - greitieji kurjeriai, kurie Jūsų siuntas pristatys patikimai nuo durų iki durų, todėl Jūsų siuntiniai visada bus saugūs. Skaičiuokite ir gaukite geriausius siuntos kainos pasiūlymus, kurie neabejotinai atitiks tiek Jūsų individualius, tiek Jūsų įmonės siuntų siuntimo poreikius bei biudžetą.
