IT ir programavimo kalbos: kodėl šios žinios naudingos kiekvienam?

Statista prognozuoja, jog 2021-aisiais el. prekyba toliau patirs aukso amžių ir per metus paslaugas ar prekes internete įsigis per 2 mlrd. vartotojų. Augant aktyvių pirkėjų skaičiui, prireikia tobulinti kiekvieną elektroninę parduotuvę. Nors iš dalies svetainės veikimas priklauso nuo tinkamai pasirinktos platformos, nemažą indėlį atliekant atnaujinimus turi įdėti ir kiekvienas el. parduotuvės valdytojas.

Vienas iš įgūdžių, kuris gali padėti efektyviau organizuoti el. parduotuvės veikimo gerinimą, yra kodavimas/programavimas. Nors specialistai ir brėžia nežymų skirtumą tarp šių terminų, jie apjungia vieną žinių bagažą – programavimo kalbų suvokimą bei bendrąjį informacinių technologijų (IT) raštingumą. Vis dažniau pripažįstama, kad turėti programavimo pagrindus reikėtų kiekvienam, nes šis įgūdis (net ir neplanuojant karjeros IT sektoriuje) yra naudingas dėl kelių priežasčių.

Vienas iš didžiausių privalumų suvokiant programavimą yra tobulėjantys problemų sprendimo įgūdžiai. Dalis mokymosi koduoti yra mokymasis mąstyti kaip programuotojui. Šie, kurdami programinius kodus, turi apgalvoti, koks yra tikslas, tuomet iš mažų dalių sudėti vieną funkcionuojančią programą. Naudinga taip žvelgti į problemas – gebėti jas suskaidyti į mažesnes dalis ir žingsnis po žingsnio išnarplioti kilusius nesklandumus.

Turėdami programavimo pagrindus taip pat geriau suprasite, ką tiksliai daro IT srities specialistai ir galėsite konkrečiau paaiškinti jiems, kas neveikia.

Galiausiai, jei esate smulkaus verslo savininkas, tinklaraštininkas arba turite savo asmeninę svetainę ir nesate subūręs pastovios komandos, turėdami kodavimo pagrindus, patys galėsite personalizuoti savo el. puslapį be samdomo darbuotojo įsikišimo. Anot specialistų, didžioji dalis turinio valdymo sistemų (TVS) bei el. parduotuvių specializuotų platformų gali būti tobulinamos turint minimalų PHP programavimo kalbos bagažą.
 

Ko mokytis?

Suvokus programavimo pagrindų naudą, gali norėtis stačiai nerti į IT žinių pasaulį, tačiau svarbu nepasimesti programavimo kalbų gausybėje. Kviečiame susipažinti su el. komercijoje dažniausiai sutinkamomis programavimo kalbomis.

• JAVA. 1995 metais Kanados kompiuterinių mokslų žinovo James Gosling (dar žinomo Dr. Javai vardu) sukurta kalba plačiai taikoma įvairiose srityse – nuo įvairių programėlių kūrimo iki serverių sistemų programų rašymo. Daugelis stambių įmonių (Google, Netflix, Amazon, Ebay) naudoja būtent šią programavimo kalbą. Šia kalba parašytas svetaines puikiai palaiko įvairios naršyklės.

• JavaScript. Taip pat 1995 m. gimusi programavimo kalba dažniausiai naudojama kuriant internetines svetaines ir yra pagrindinis išorinio (ang. front-end) bei vidinio (ang. back-end) programavimo įrankis. Taip pat ši kalba pasižymi greitu veikimu. Tarp JavaScript vartotojų, tokios įmonės kaip Paypal, IBM, Uber, Microsoft. Nors pavadinimai ir skamba panašiai, tačiau dvi minėtos kalbos turi esminį skirtumą – Java kalba galima kurti aplikacijas, o JavaScript kodai veikia tik naršyklėse.

• Python. Anot specialistų, šios 1990 metais sukurtos programavimo kalbos galimybės – neribotos, o nuo 2004 m. ji nesitraukia iš pasaulyje populiariausių programavimo kalbų dešimtuko. Ji dažniausiai naudojama tokioms užduotims kaip žiniatinklio kūrimas, matematiniai skaičiavimai, duomenų analizė, automatizavimas ir pan. Taip pat pažymima, jog ji yra itin lengvai „perkandama“ ir būtent ją rekomenduojama išbandyti pradedantiesiems. Naudojantis šia kalba, buvo padėti Google, YouTube programų pamatai.

• PHP. Ši 1995 m. sukurta programavimo kalba skirta interneto svetainėms ir interneto programoms kurti. Tai yra atvirojo kodo (ang. open source) skriptų kalba. Nors yra daug PHP pritaikymo galimybių, dažniausiai ši kalba skirta taikomųjų interneto programų bei interaktyviųjų svetainių kūrimui. Būtent šia kalba kuriamos įvairios TVS (WordPress, Magento, Joomla ir kt.).

• C++. Tai dano Bjerne Stroustrup dar 1983 m. sukurta programavimo kalba, skirta programų ir operacinių sistemų kūrimui. Taip pat didelė dalis IT bendruomenės sutaria, jog C++ - vienas geriausių įrankių kurti muziką ir filmus apdorojančias programas. Šia kalba yra parašytos Adobe programos (Photoshop, Illustrator ir kt.), Google Chrome naršyklė, Microsoft Windows operacinė sistema.

• Ruby/ Ruby on rails. 1995 m. sukurta Japonijoje gimusi kalba populiarumo sulaukė tik 2003 m. Ja veiksmingai galite sukurti sudėtingą programą pačiu paprasčiausiu ir greičiausiu būdu. Kritikai šią programavimo kalbą peikia dėl našumo, tačiau pagrindinis privalumas – sukurti kodai pasižymi plačiomis personalizavimo galimybėmis, o kalba sukurtos svetainės gali atlaikyti itin didelį lankytojų srautą.

• SWIFT. Pirmą kartą pasirodžiusi tik 2014 m. viduryje, ši kalba yra skirta kurti visiems Apple kompanijos įrenginiams pritaikytas programėles. Šią kalbą privalu mokėti, jeigu norite specializuotis mobiliosiose aplikacijose iPhone telefonams ar Mac kompiuteriams. Greitai augantį šios programavimo kalbos populiarumą lemia kasdien vis augantis iPhone populiarumas.

• C#. Tai – į objektą orientuotas programavimo įrankis, kurį 1998–2001 metais sukūrė kompanija Microsoft . Šia kalba galima kurti nuo mobiliųjų programėlių iki sudėtingų sistemų ar duomenų bazių, o už kitas programavimo kalbas pranašesnė dėl didesnio greičio. Taip pat ši kalba sukurta taip, kad pati ieškotų programavimo klaidų. Tiesa, ši kalba – viena sunkesnių, tad neturėtų būti pirmasis pasirinkimas, siekiant susipažinti su IT pasauliu.